- žaginys
- žaginỹs sm. (3b) K, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW, KŽ; N, L, Jn(Kv) 1. NdŽ, Mrc, Rm rąstas neapkapotomis šakomis, šakotas stulpas, primenantis kopėčias: Nor man ir geriausias būtų žaginỹs, vis tiek bijotau lipt aukšton pušelėn Š(Vrn). Nuvedė žmogus čigoną an tą avilį, pastatė par beržą žaginį ir inleidė čigoną beržan BsPII269. Diedas pasistatė žaginį prieg pupai ir lįs [į dangų], bet žaginys traikšt traikšt ir lūžo (ps.) Dbč. ^ Boba kai žaginỹs (aukšta) Dglš. Tai man ne bernas, kad kap žaginỹs išsiskėtęs Dbč. Stovi žaginỹs, ant to žãginio kamuolys, ant to kamuolio žalia girelė, po tą žalią girelę balti zuikučiai bėgioja (galva su utėlėmis) Š(Erž). ║ Slm šakoto medžio stulpas žirniams, dobilams ar javams džiovinti: Žaginỹs yra medis su ilgai nukirstomis šakomis, ant kurių žirnius kabinė[ja] džiovinant J. Jei nepareis žardan, sudėsma žaginiñ Ds. Įbedi vieną žaginiõką ir krauni miežius Svn. Saujums į manduliukus, žirnius į žaginiukus dėdamas sukerėblina rš. ║ DŽ, NdŽ, Dgl, Jnšk šakotas stulpas puodynėms mauti, šakotis, reketas: Išplausk puodynes ir sumaustyk ant žãginio, tegul išdžiūsta Vb. ║ šakota šakelė: Ant žaginùko sumaustai ir džiovini [grybus] Všn. 2. Jn(Ds), K.Būg(Slk), Š(Rš), JnšM, Grž, Lnkv žardo stulpas (ppr. šakotas arba su kuoleliais), ant kurio dedamos kartys: Žardui vieno žãginio neužtenka Slč. Žaginių̃ trūko, tai ejau krūmuos kirstų Svn. Nenustriukink žardui žaginių Jnš. 3. BŽ607, NdŽ nugenėta šaka statinei tvorai tverti, statinys: Žaginiukų tvora Db(Zp). ║ Š statinių tvora. 4. N, J.Jabl(Vl), NdŽ, KŽ, Vkš, Ck, LKAI188(Klk, Klp, Jnšk) sukaltos, suremtos ar pritvirtintos prie šakotų stulpų kartys lauke šienui ar javams, linų galvenoms ir kt. džiovinti, žaiginys: Iš kerėkšlų žãginius dirba žirniams, dobilams žardyti JII82. Galvojus linų sukrauk ant žãginio JI408. Nebūt dobilų, nereikt žaginių̃ LKI346(Dsn). An žãginio išsistovi ir šlapias šienas Rdm. Žaginiaĩ džiovyt šienu, dobilam DrskŽ. Šakotinis trikojis žaginys GK1937,29. Žardinis žaginys GK1937,29. Žaginiaĩ stovi kluonienoj – te žirnius džiovindavo, kai liūtinga vasara Smal. Žaginiaĩ būdavo šitoki, kur džiovena šituos žirnius Aps. An pievos sunku bus išdžiovyt, kiek an žaginių̃ Apt. Anksčiau tų žaginių̃ nereikėj[o] – balos žolė [sausa], greit išdžiūsta Kpč. Nor dienelė [be lietaus] šienui in žaginių̃ pakelt Slk. Šlapia, nedžiūvo šienas nei an žaginių̃ Adm. Sudėjau žaginiúosna [šieną], papūs, tada kluonan Klt. Sudėjom šieną į kupčius, į žãginius Trg. Žaginiúosna sukaria visą vasarojų Klt. Sudėk linų galvas žaginiúosna Lkm. Dobilus žaginiñ kraunam, pabaigia džiūt Skp. Dažnai lyja, tai kraunam šieną žaginiúosan Kzt. Ogi žaginiuõs kai sudedi, kad išdžiūsta, tai net poška grūdas Kpr. Žaginỹ bulbieniai kai krosnis [i](labai sausi) Klt. Paliūtė, tai i žaginỹ dobilai supūsta Klt. ║ ant tų karčių sukrautas šienas ar javai: Da nesuvežė, liko penki žaginiaĩ [dobilų] Lel. Neleidžiau žaginių̃, nelabai storai sudėta, išdžius Klt. Sukrauni žãginius – pokšt sulyja, išplėši žãginius – žybt ir vėl debesis Krč. Mūsų šienas tik va čia ir tę už klėties: sudėjom žaginiuõs, ar du žaginiaĩ Šmn. Šieno tik nuo kluono tris žãginius teturi parsivežę Krs. Dieve mano, prabrinko tie žaginė̃liai, i vėl [lyja]! Mžš. ^ Nuverst pirminyką tai ne šieno žaginỹs Slm. 5. K.Būg(VšR), J.Jabl, NdŽ, Žsl, Pn, Bsg dvišakas medis džiovinti užmautą kailį, kailiamautis: Žaginỹs, kur kailį avies nulupę tuo ištempia J. Nulupus skūrą veršio ištempk ant kaildžiaučio, t. y. ant žãginio JII8. Nuimk kailį nuo žãginio, jau išdžiūvęs Vlkj. 6. Vr(Tv), K.Būg(VšR), KŽ iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas neklusniems gyvuliams ant kaklo, kriogis: Ant kaklo kiaulės uždėtas žaginỹs stačias J. Žãginį ar eženą reik antdėti, kad karvė žindas Nt. 7. bulvienojas, bulvės stiebas: Trejopai vadindavo: bulbų kamieniai ir žaginiai, ir da bulbienokai sakydavo Svn. Bulbos kaip bulbos, žaginiaĩ kaip žaginiaĩ būdavo, nu šiemet tai nususo gatavai PnmR. 8. KBII74, K, KGr168, M, L, L264, Rtr, NdŽ, KŽ psn. laivynas: Kariškasis žaginỹs KI714. Žaginỹs laikė 12 šimtų šėpių KI223. Mūsų kariškasis šėpių žaginys yra šiosa dienosa … jūrių įbėgiuose Kel1864, 160. Susitiko vokiškasis žaginys su vienu prancūzišku karo akrūtu LC1884,3.
Dictionary of the Lithuanian Language.